Prieraišus šuo – kiekvieno šeimininko svajonė. Mes tikimės, kad augintinis su dideliu džiaugsmu norės mus lydėti kiekviename žingsnyje, tačiau svarbu žinoti, kad šuns negebėjimas likti vienam yra tikrai rimta problema. Šuns išsiskyrimo nerimas gali pasireikšti labai įvairiai: likęs vienas šuo gali kaukti, loti, draskyti duris, niokoti baldus, šlapintis, ir t.t. Skamba bauginančiai? Taip ir yra, tačiau blogiausia yra tai, kad tokios elgsenos neretai išmoko patys šeimininkai.
Kaip taip gali būti???
Pagalvokite apie paskutinį atsisveikinimą su savo šunimi. Jums reikėjo išeiti į darbą, o šuo žiūrėjo tokiomis gailiomis akytėmis... ką jūs darėte? Dramatiškai atsisveikinote su savo keturkoju draugu, ir pažadėjote, kad tikrai tikrai grįšite, kad ir kaip būtų baisu likti vienam namuose? Pirmiausia atsisveikinimas su šunimi turėtų būti tarsi įprastas dalykas – jokių apsikabinimų, graudžių žodelių ar kitokių Oskaro vertų scenų. Jūsų išėjimas į darbą yra visiškai natūralus dalykas, todėl kam reikia visa tai dramatizuoti? Grįžę į namus taip pat nepulkite glėbesčiuotis, – dėmesį augintiniui rodykite tada, kai jis bus ramus.
Po truputį mokykite šunį likti vieną
Jei visą laiką buvote su augintiniu namuose, o vieną dieną paėmėte ir išėjote, šuniui tai gali būti tikrai neįprasta ir labai baisu. Pratinti augintinį likti vieną reikėtų palaipsniui, todėl nusiteikite, kad tam reikės šiek tiek jūsų kantrybės. Iš pradžių galite išeiti vos porai minučių, o tuomet, jei augintinis liko ramus, grįžę už tai jį pagirkite.
Šuo tampa neramus, jei pamato, kad aunatės batus?
Šunys puikiai įsimena įvykių seką: šeimininkas apsiavė batus, apsivilko striukę, ir išėjo pro duris... Taigi, jei šuo nenori likti vienas namuose, jis gali pulti prie durų, loti, šokinėti ar kitaip rodyti, kad pasiimtumėte jį kartu. Būtent todėl šeimininkai turėtų pasistengti sukurti visiškai naują asociaciją: batų apsiavimas nebūtinai reiškia šeimininko išėjimą. Apsiaukite batus, apsivilkite lauko drabužius, ir... niekur neikite. Paskaitykite knygą, išsikepkite karštų sumuštinių, išgerkite kavos. Na, o tada nusirenkite ir niekur neikite. Jei šį pratimą kartosite pakankamai dažnai, šuniui jūsų „išėjimo ritualai“ nebeatrodys tokie dramatiški.
Nepamirškite iškrauti šunį fiziškai ir emociškai
Suprantama, rytais ne visada yra laiko ir noro eiti į ilgus pasivaikščiojimus ar užsiimti kita veikla su šunimi, tačiau būtent tai gali užtikrinti, kad dienos metu šuo jaustųsi pakankamai gerai. Atminkite, kad tarp pavargusio ir laimingo šuns galime dėti lygybės ženklą, todėl pagalvokite, kaip galėtumėte iškrauti šunį. Tai gali būti ilgesnis pasivaikščiojimas, įvairi protinė veikla, paieškos žaidimai, ir t.t. Jei šuo dievina žaidimus su kamuoliuku, nepamirškite, kad po šios veiklos šuniui yra tiesiog būtina tokia veikla, kuri leistų nusiraminti (pavyzdžiui, galite naudoti uostymo kilimėlį).
Keiskite mitybos įpročius
Jei nuo išsiskyrimo nerimo kenčiantį šunį šerdavote prieš išeidami į darbą, galite pabandyti pakeisti šį įprotį: maisto dubenį paduokite tik tada, kai išeinate pro duris. Jei augintinis bus alkanas, jis, žinoma, noriai valgys, taigi, išėjus jums iš namų nesielgs destruktyviai.
Palikite šuniui interaktyvių žaislų
Galite palikti šuniui prikimštą Kong žaislą (vasaros metu taip pat galite jį užšaldyti). Jei šuo žaislų ar kitų daiktų per daug intensyviai negraužia, taip pat gali pasiteisinti anksčiau minėti uostymo kilimėliai ar kiti interaktyvūs žaislai. Jei šuo turės pakankamai veiklos, jis paliktas vienas neliūdės.
Garso ir šviesų!
Jei augintinį paliekate vieną vakare, kambaryje galite palikti įjungtą šviesą ir grojantį radiją arba įjungtą televizorių. Užsienio šalyse yra gana populiaru palikti įjungtą DOGTV: ši programa rodo įvairius vaizdus, kurie patraukia šuns dėmesį, todėl augintiniui netenka liūdėti.
Raminantys lašiukai: taip ar ne? Jie gali padėti, jei yra naudojami su kitomis priemonėmis, tačiau jokie lašai neatliks vso darbo už jus. Tai – tik pagalbinė priemonė (kaip ir raminantys papildai, skanėstai, ir t.t.)
Antistresiniai marškinėliai. Ši priemonė gelbsti tada, kai augintinis bijo įvairių garsų (griaustinio, fejerverkų, ir t.t.), tačiau taip pat jie gali pagelbėti ir kovojant su išsiskyrimo nerimu. Prie šių marškinėlių reikėtų pratinti palengva: iš pradžių tik parodykite marškinėlius, pridėkite prie augintinio nugaros, ir iš karto apdovanokite. Po truputį pratinkite augintinį, kad šis daiktas visuomet apdovanoja daugybe gardžių kąsnelių, todėl netrukus galėsite uždėti marškinėlius ir juos nuimti. Iš pradžių palikite juos
Loreta Puskunigė