Kol šuo nesupranta, ką reiškia konkreti komanda, žodis „sėsk“ jam gali reikšti bet ką: netikėtai prabėgančią katę, besivoliojančią šiukšlę ar tuo metu daromą veiksmą. Kitaip tariant – bet ką, tik ne sėdėjimą. Būtent todėl nereikėtų pernelyg greitai įvedinėti žodinių komandų: jei jas fiksuosime veiksme (šiuo atveju – sėdėjimo pozicijoje), šuo kur kas greičiau supras, ką iš tiesų reiškia tas „sėsk“.
Dažna šeimininkų daroma klaida – pasirenkamos pernelyg panašiai skambančios komandos, pavyzdžiui „sėdėėėėėt“ ir „gulėėėėėt“. Tikėtina, kad šuo užfiksuos tą „-ėėėėėt“, todėl sėsis arba gulsis. Na, juk skamba taip pat, tiesa?
Būtent todėl vertėtų pasirinkti skirtingo skambesio žodines komandas „sėsk“, „gulk“ ar pan. Kai kurie šeimininkai dalį komandų pavadina nelietuviškai, ir tai tikrai nėra blogai, tačiau svarbu atsiminti... kaip tas komandas pavadinote. Juokiatės? Na, praktikoje dažnai nutinka taip, kad tą pačią komandą šeimininkai vadina skirtingais pavadinimais. Tą patį „sėsk“ nesąmoningai pervadina į „sėdėk“, „sėdėėėt“, „sit“, ir t.t. Mums viskas atrodo paprasta ir aišku, bet pažiūrėkime į tai šuns akimis. Jei komanda visada skambės taip pat, rezultatai bus kur kas geresni.
Šunys nesupranta sinonimų, todėl naudinga užsirašyti, kokius žodines komandas naudosite dresūros procese – patikėkite, susitarti su šunimi bus gerokai paprasčiau.
Parašykite komentarą Nutraukti komentarą