Lauke gausybė kvapų ir potencialaus maisto, kurio šuo su mielu noru paragautų. Vis dėlto, tai gali būti net labai pavojinga – šuo gali apsinuodyti įvairiais kaulavaisiais, grybais, pasenusiu maistu, ir t.t. Kiekvienas rūpestingas šeimininkas norėtų apsaugoti savo augintinį, todėl svarbu pasirūpinti, kad jis maisto nuo žemės neimtų.
Ar šerti šunį prieš einant į lauką?
Geriau tą padaryti po pasivaikščiojimo. Jei pavalgęs šuo bus pernelyg aktyvus, tokiu atveju tai gali būti pražūtinga. Jei apsiverstų šuns skrandis, augintinį išgelbėtų tik skubiai atlikta operacija, tačiau ir ji ne visada yra sėkminga. Veterinarų teigimu, geriausiai pavykusi operacija yra ta, kurios pavyksta išvengti, todėl pasirūpinkite, kad jos paprasčiausiai neprireiktų.
Pasiūlykite šuniui mainus
Idealu, jei nuo mažumės mokote šunį komandos „palik“ („fū“, ir pan.) Vis dėlto, jei šuo atranda tokį „grobį“, kurio nieku gyvu nenori paleisti, jokia komanda nebus labai veiksminga. Taigi, ką daryti? Būkite nenuspėjami! Jei šuniui mainais pasiūlysite tą patį sausą maistą, kokį jis gauna ir namuose, natūralu, kad jis nenorės mainytis. Kodėl? Nes mainai paprasčiausiai nėra lygiaverčiai! Jūs ir patys nelabai norėtumėte mainyti 100 € į 1 €, todėl ir šuniui pasiūlykite ką nors ypatingo. Su savimi turėkite tai, kam šuo paprasčiausiai negali atsispirti – tai gali būti džiovinta buivolų mėsa, kepenys, ir t.t. Ištraukite didelį gabalą skanėsto, ir pamatysite, kad šuo mielai nori sudaryti su jumis sandėrį.
O po balkonu šitiek daug „skanėstų“...
Įvairiuose miestų rajonuose vyresnio amžiaus žmonės niekaip neatspiria pagundai šerti kates, kurioms geriausiu atveju paruošia „švedišką stalą“ su gausybe maisto: konservais, kepenėlėmis, ir t.t., o blogiausiu atveju primėto žuvų kaulų ar maisto atliekų, kurias kartais „pagardina“ žiurkių nuodais. Turbūt nereikia net sakyti, kad tokios „vaišės“ šuniui gali būti tikrai pavojingos, o atsispirti pagundai paragauti šio maisto gali būti tikrai sunku. Idealu, jei yra galimybė tokias „šėrimo vietas“ apeiti, o tuomet, jei šuo ten veržte veržiasi, galima sugalvoti „antgamtinių jėgų“ bausmę. Pavyzdžiui, galite paprašyti kurio nors namo gyventojo, kad šunį tam tikru metu iš balkono apipiltų vandeniu. Šuo nesupras, kas čia įvyko, bet tikrai grįš pas savo šeimininką. Jums beliks tik paguosti šunį.
Jei pasivaikščiojimai lauke bus pakankamai aktyvūs ir įdomūs (šuniui!), jis besivoliojančio potencialaus maisto paprasčiausiai gali nepastebėti.